Lietuvos parodų ir kongreso centro „Litexpo“ centriniai rūmai žalumos apsuptyje stovi jau nuo 1980 metų. Klasikinio stiliaus pastatą suprojektavęs architektas Edmundas Franciškus Stasiulis, paliko moderniosios Lietuvos reliktą, kurį atnaujinti pasiryžo architektas Rolandas Palekas. Kūrėjas sako, kad pastatas tarsi muzikos kūrinys, kuris kaskart naujai suskamba prie natų prisilietus vis kitam atlikėjui.
Akiai malonios architektonikos vaizdas išlieka beveik toks pat kaip ir praėjusio šimtmečio pabaigoje. Tik akylas lankytojas gali pastebėti pakitusias fasado detales, o šių laikų mąstymo ženklus išvysti interjero sprendimuose.Rekonstruojant buvo išardyta dalis rūmų pertvarų, nugriauta dalis sienų, įdiegtos technologiškai pažangios šildymo, vėdinimo, kondicionavimo ir elektros sistemos, pasirūpinta svarbiausiais negalią turinčių žmonių poreikiais. Pirmieji „Litexpo“ rūmai tapo modernia erdve ne tik parodoms, mugėms, tačiau ir koncertinio tipo renginiams, spektakliams, televizijos projektų filmavimams.
Atgimęs, bet išlaikęs XX a. pabaigos dvasią „Litexpo“ pastatas pravers duris tiems, kurie vertina laiko patikrintus dalykus.