Antakalnio tarpukario kotedžų kompleksas

Trikampiame T. Kosciuškos, Olandų ir M. Dobužinskio gatvių kvartale esantis 25 sublokuotų kotedžų ansamblis – stilistiškai vientisas tarpukario Vilniaus funkcionalizmo architektūros pavyzdys. Namai sujungti poromis veidrodinės simetrijos principu ir išdėstyti neilgomis eilėmis palei gatvę, o kiemuose suformuoti sklypeliai sodams. Kiekvienas kotedžas suprojektuotas kaip atskiras dviaukštis butas su rūsiu.

Pastatai pasižymi griežta, lakoniška architektūra: be puošybos, su stačiakampiais langais, suskaidytais smulkiais kvadratais, ir plokščiais stogais. Tuomet jie kėlė diskusijų – dalis gyventojų kritiškai vertino baltas „dėžutes“, esą subjaurojusias Antakalnio aplinką.

Šį gyvenamųjų namų kvartalą 1928–1932 m. pastatė Viešųjų darbų ministerijos darbuotojų būsto statybos kooperatyvas Vilniuje. Gyvenamųjų namų kooperatyvų ir modernistinių gyvenamųjų kolonijų idėjos XX a. 4-ajame dešimtmetyje buvo ypač plėtojamos Varšuvoje. Šios tendencijos aidas pasiekė ir tuomet Lenkijos valdomą Vilnių, tačiau čia neišplito plačiau. Antakalnio kotedžai yra vienintelis tokio tipo sublokuotų gyvenamųjų namų kompleksas, pastatytas tuo laikotarpiu.

Sovietmečiu namai buvo nacionalizuoti. 1985 m. pagal Ninos Masaitienės projektą atlikta viso komplekso rekonstrukcija – kiekviename pastato aukšte įrengti atskiri butai.