1. Pilnatis nepastebimai veikia žmogaus vidinį pasaulį – išryškina jausmus, gilius išgyvenimus iškelia į paviršių. Šis dangaus milžinas – mėnulis, nepertraukiamai stebi žmogų, tačiau žmogus dažnai jo nepastebi. Tokių milžinų, kurie žmogų pažįsta kone geriau nei jis pats, turime ir visai čia pat. Nūdienos skubėjime dažnai tampa pernelyg lengva pasimesti mintyse ir nepastebėti kvapą gniaužiančių architektūros kūrinių, kurie kasdienybę išgyvena kartu su žmogumi. Sienų žavesys nejuntamai veikia žmogų – architektūra yra aplinka, kurioje žmogus egzistuoja, kas turi didelę įtaką individo jausminiams išgyvenimams. Į architektūros kūrinius pažvelgti iš arčiau kvietimas visada galioja, o už žmogaus susidomėjimą bei dėmesį pastatai nemenkai apdovanoja – ne vien užkurendami jausmų sukūrį, bet ir suteikdami saugia erdvę viskam išjausti.
2. Architektūroje žmogus kuria erdves, kuriose galėtų pasislėpti. Iš pirmo žvilgsnio statiškas, nejudantis architektūrinis kūrinys, nepasiduodamas kvepuojančio pasaulio vikrumui, tyliai puikuodamasis savo išvaizdumu sugeba išjudinti žmoguje ne vieną smegenų ląstelę. Neretai pastato puošnumas arba paprastumas apkabina individą ir sušildo, o paviršių plyšiai, kampai, ar ornamentai lyg vandens lašai pripildo vaizduotės šulinį. Sienos, atribodamos žmogaus kūną nuo išorinio pasaulio, išlaisvina jo sielą, sužadina jausmus.