VU Didžioji aula

Istorizmo stiliaus ir santūraus dekoro pastate įkomponuota gausiai dekoro detalėmis puošta Didžioji aula. Pastato istorija mena XIX a. vidurį, tuomet statytas Vilniaus pėstininkų junkerių mokyklos, kurios devizas buvo „Ir vienas vilnietis lauke – karys“.
Didžioji aula, apimanti įėjimą, laiptinę, pačią aulą ir erdves už jos, ypatinga tuo, kad laiptinė yra 1874 m. statytoje pastato dalyje, o XX a. pradžioje prie junkerių mokyklos pristatyta daug puošnesnė trijų aukštų dalis su sale – Didžioji aula. Pastatas iki 1915 m. buvo naudojamas karinėms reikmėms, vėliau patalpos pritaikytos ligoninei ir šventėms.
Vestibiulio ir laiptinės interjeras pasižymi sececijos stiliumi, o pati Didžioji aula – istorizmo, interjeras gausiai išpuoštas gipsinėmis girliandomis, vainikais, antikiniais ornamentais, šarvų ir ginklų skulptūrinėmis kompozicijomis. Didžiojoje auloje įrengta ankstesnius laikus primenanti salė pritaikyta renginiams. Puošnios erdvės iki šių dienų yra lydimos muzikos garsų, čia repetuoja meno kolektyvai, vyksta koncertai, o salės kėdės netgi mena buvusio kino teatro „Lietuva“ istoriją, kurios buvo perkeltos į šias erdves.