Kultūros paveldo departamentas ir istoriniai rūsiai

Pačioje Vilniaus Senamiesčio širdyje esantis pastatas išsiskiria manieringu puošnumu ir detalių gausa. Nepaisant savo impozantiškumo, pastatas subtiliai įsilieja į istorinę aplinką – išlaikomos Senamiesčiui būdingos struktūros, proporcijos ir interpretuojami istoriniai architektūros elementai.

Pastatas pastatytas 1987–1990 m. Tai laikas, kai postmodernizmas iškyla kaip opozicija tuometiniam funkcionalizmui, estetinei niveliacijai ir masinei tipinių stačiakampių namų statybai. Jis tapo vienu ryškiausių savo laikotarpio individualumo siekio pavyzdžių, kurio puošeiviški elementai pabrėžia ideologinę kovą su sovietinio modernizmo architektūros asketiškumu.

Trikampio plano projektas, įrėmintas Ašmenos ir Mėsinių gatvių, buvo kurtas atsižvelgiant į sklype rastus XV a. II pusės–XVI a. pradžios ir XVII a. gotikinius rūsius – būtent jie tapo pagrindiniu naujojo pastato architektūrinės idėjos įkvėpimu.

Pastato viduje atkuriamos Senamiesčiui būdingos struktūros – uždarus kiemus imituojantys laiptai, atviros arkinės galerijos. Interjerą puošia meno kūriniai, tarp jų – M. Šimelio skulptūra, kabanti po piramidės formos stoglangiu. Lankytojai kviečiami tyrinėti mažus koridorius ir kabinetus, bokštelius, atsiveriančius Senamiesčio vaizdus ir kitus postmodernistinio labirinto netikėtumus.