Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia

Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia – pirmoji Vilniuje atkūrus nepriklausomybę pastatyta bažnyčia, davusi pradžią naujų bažnyčių statybai.

Projektuoti bažnyčią buvo neįprasta užduotis Lietuvos architektams. Pagal Gedimino Baravyko projektą bažnyčia, sujungusi keturis sovietmečiu pastatytus mikrorajonus iki tol neturėjusius dvasinio ganytojo, turėjo ir išsiskirti iš aplinkinių miegamųjų rajonų pastatų, ir prie jų pritapti.

Iš pirmo žvilgsnio stambus centrinis bažnyčios tūris organiškai iškyla sudėtingoje urbanistinėje ir gamtinėje aplinkoje. Visą kompleksą turėjo sudaryti bažnyčia su bokštu ir koplytėle, parapijos namais ir klebonija, tačiau projektas nebuvo baigtas pilnai realizuoti – bokštas ir kolytėlė nebuvo pastatyti.

Pietinėje bažnyčios sienoje įstatyti dešimt didelių langų – aliuzija į dešimt Dievo įsakymų. Statant bažnyčią ypatingas dėmesys teko šviesai. Tiek išorėje, tiek viduje natūralus apšvietimas modeliuojamas taip, kad virstų ženklu – ypatinga dieviška šviesa.

Ši šventovė – modernių formų, pušynų apsuptoje parko tipo teritorijoje pastatyta bažnyčia. Ši vieta, apjungusi keturių sovietmečiu pastatytų mikrorajonų gyventojus, tapo viešąja erdve, vieta susiburti parapijos tikintiesiems.