Nacionalinė dailės galerija (NDG)
Apie pastatą
XX a. antroje pusėje iškilusio pastato architektūra savo žavesio nepraranda iki šiol – tai įspūdingas Lietuvos vėlyvojo modernizmo architektūros pavyzdys. Santūrios, nuosaikios architektūros pastatas pasižyminti svarbia savybe – nepavaldumu laikmečiui.
Po 2009 m. rekonstrukcijos atsiradę juodieji „pastatai-ekranai“ iki dabar nepaliauja žadinti miestiečių smalsumo. Pastato rekonstrukcijos ir išplėtimo projektas išsaugojo pirminę pastato struktūrą ir įvaizdį, papildė naujomis formomis ir medžiagomis. Naujasis ansamblis – klasikinės modernios ir naujų technologijų amžiaus architektūrų sintezė. Architektai rekonstruodami pastatą išlaikė pagarbų santykį tarp „nauja“ ir „sena“, išsaugodami fasado struktūrą, performuodami erdves – pritaikydami jas galerijos šiandieninėms reikmėms.
Nacionalinė dailės galerija – vienas moderniausių meno centrų Lietuvoje. Jame svarbiausi Lietuvos meno kūriniai saugomi pasitelkus šiuolaikines technologines inovacijas. Po rekonstrukcijos įdiegtos technologinės naujovės kilstelėjo šį pastatą į aukštesnį lygį: pastate įrengtos naujausios inžinerinės sistemos, kad būtų galima archyvuoti ir eksponuoti vertingus meno kūrinius, net sienų ir grindų dažai – specialūs, skirti šios paskirties statiniams.
Originalus seno-naujo duetas Nacionalinę dailės galeriją pavertė viena patraukliausių sostinės viešųjų erdvių.
Autoriai
KONSTRUKTORIUS – Ciprijonas Strimaitis, 1980 m.
REKONSTRUKCIJOS ARCHITEKTAI – Andrius Bučas, Darius Čaplinskas, Gintaras Kuginis
REKONSTRUKCIJOS KONSTRUKTORIUS – Dmitrijus Bulybenko, 2009 m.
Dalyvavo renginyje
Adresas
