Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pastatas – dviejų skirtingų architektūrinių stilių simbiozė. Pastatas susideda iš dviejų tūrių, menančių du skirtingus laikmečius: nuo Gedimino prospekto ir Lelevelio gatvės pusių.

Pirmasis, senasis pastato korpusas pasižymi puošniomis istorizmo formomis, reprezentuoja XIX a. pradžią. Šis korpusas savo dekorų gausa ne tik mena ano laikmečio dvasią, bet ir yra išskirtinis to meto technologijomis – jame veikė pirmoji privati Vilniaus autonominė elektrinė, čia įžiebta pirmoji elektros lemputė Vilniuje.

Stambus penkiaaukštis pastato tūris – vėlyvesnis ministerijos korpusas. Tipiškas socialistinio modernizmo pavyzdys, kurio architektė Elena Nijolė Bučiūtė – viena ryškiausių savo kartos moterų architekčių.

Naujojo Žemės ūkio ministerijos pastato funkcionalumas ir asketiška architektūra iliustruoja 7-ojo dešimtmečio pradžioje vyravusį požiūrį į architektūrą kaip statybos, o ne meno, sritį. Manyta, jei funkcionalu, vadinasi, gražu. Funkcijai išpildyti fasadas suskaidytas langų juostomis. Architektūrinei išraiškai panaudotos raudono molio plytos, kurios atliepia greta stovintį Operos ir baleto teatrą, o jungiamajai daliai tarp korpusų suprojektuotas laiptuotas fasadas. Pastato rūsyje yra išlikusi slėptuvė, reprezentuojanti ano laikmečio autentiškumą.