Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – fantomo siluetas, išnyrantis virš upės. Šie modernūs Operos ir baleto teatro rūmai – simbolis, neatsiejamas nuo Neries pakrantės. Juodi ir balti fasado stačiakampiai su virš stogo iškilusia „žalčio karūna“ ir laužytomis laiptų kaskadomis įkūnija pagrindinius vėlyvojo modernizmo principus.

Teatro rūmų architektūroje susipina dvi eklektiškos idėjinės srovės – tradicija ir modernumas. Šiuolaikiškumo ir atvirumo įspūdį kuria šiltas geltono stiklo fasadas, kurį apgaubia minimalistinis pastato tūris.

Užmezgęs dialogą, žiūrovas patenka į įspūdingo aukščio fojė erdvę, išraiškingai sufleruojančią apie naują visuomenės pažangos epochą. Novatoriškumo atmosferą sustiprina įžymieji geltono stiklo sietynai, o įžengus į žiūrovų salę – scenos konstrukcijos ir apšvietimo sistema.

Tarytum kontrastas asketiškai rūmų išorei interjere vyrauja tradicinės lietuviškos medžiagos: pagal specialų užsakymą gamintos raudonojo molio plytos, žalvario dirbiniai ir unikali medžio apdaila.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras vilniečių akyse ilgainiui tapo neatsiejama Senamiesčio dalimi ir skiriamuoju miesto ženklu, iki šiol turinčiu išskirtinę reikšmę.