Lietuvos nacionalinė filharmonija

Lietuvos nacionalinė filharmonija – vienas svarbiausių ir prabangiausių Vilniaus istorizmo architektūros paminklų pastatytų XX a. pradžioje, anksčiau stovėjusių pirklių namų vietoje. Tuo metu teatro spektakliams ir kitiems renginiams skirtas pastatas buvo vadinamas „Miesto sale“, kuris ženklino kokybišką naują pastato architektūrinės raidos etapą. Šis pastatas byloja apie kultūrinės paskirties pastatų reikšmę XX a.

Nors per laiką keitėsi paties pastato vaizdas ir funkcija, iki šių dienų Filharmonija yra vienas reprezentatyviausių istorizmo architektūros objektų Vilniuje. Pastatas išskirtinis ir architektūriniais sprendiniais: pasažo skersgatvio pradžioje pastatyta gatvės vartų arka, kuri kadaise jungė „Miesto salės“ ir viešbučio pastatų dalis ar trečiame aukšte iš viešbučio į salę nutiestas pastatus jungiantis tiltelis, kuriuo garbingi viešbučio svečiai galėjo patekti į salę. Unikalūs sprendiniai ir pastato viduje – jo interjere po stiklu yra tekantis Vingrių šaltinio upelis.

Dabartinės Filharmonijos pastatas miesto urbanistinėje struktūroje kaip kultūrinė dominantė – viena pagrindinių miesto koncertinių renginių vietų, savo istorija menanti svarbiausius Vilniaus miesto kaitos etapus.