Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas

Gedimino prospekto ir A. Stulginskio gatvės sankryžoje esantis Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas – išskirtinis vėlyvojo modernizmo architektūros pavyzdys.

Novatoriški ir organiški architektūriniai Justino Šeiboko sprendimai darniai įsiliejo į jau suformuotą miesto audinį. Lengvai banguojančios pastato terasos savotiškai interpretuoja ir atkartoja barokinį Vilniaus senamiesčio stilių. Šis pastatas – sovietinis šiuolaikinių biurų atitikmuo: jis primena laivą, kuriame atsiskleidžia architekto prioritetas – dirbančio žmogaus gerovė, o viršutiniuose aukštuose – siekis matyti plačiau.

Banguojantis fasadas, išskirtinė pastato išorė savyje slepia ne tik patalpų funkcionalumą, bet ir išskirtinius interjero elementus ir tautinio savitumo paieškas. Pastato viduje susijungia meno kūriniai: A. Dovydėno vitražas „Miestas prie upės“, A. Kmieliausko freska „Rudens gėrybės“ ir N. Dovydėnienės skulptūrinė keramikos kompozicija, o darbo erdvės nekito nuo 1986 m.

Jei ne architekto J. Šeiboko atkaklumas, Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas galėjo likti tik vizija, mat tuometiniai miesto urbanistiniai reikalavimai prieštaravo šio pastato atsiradimui.