Tarpukario gyvenamasis namas su V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino butais

Tarpukario gyvenamasis namas su V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino butais – Vilniaus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys, reprezentuojantis unikalų racionalizmo stilių. Tokios funkcionalios architektūros pastatai iš išorės dažnai atrodo kaip paprastų ir nepapuoštų kubų bei stačiakampių junginiai, namo vidus taipogi stokoja puošybos elementų, tik kiek „reikia buičiai“. Pastato išskirtinumas – pats stilius, kurio Vilniuje nėra daug.

Pastate suprojektuoti maksimaliai funkcionalūs tarpukario butai nuomai, kuriuose nuo 1940 m. gyveno daug žymių Lietuvos, ir ne tik, veikėjų: V. Krėvė-Mickevičiaus, B. Sruoga, V. Mykolaitis-Putinas, M. Biržiška, istorikas K. Jablonskis, V. Landsbergis-Žemkalnis, G. Matore, disidentas E. Finkelšteinas, Nobelio taikos premijos laureatas, žmogaus teisių gynėjas, A. Sacharovas ir kt.

Šiuo metu pastate veikia du memorialiniai butai-muziejai: V. Krėvės-Mickevičiaus ir V. Mykolaičio-Putino, kuriuose yra autentiški interjerai su išsaugotais funkcionaliais gyventojų baldais ir daiktais.

Tauro kalno papėdėje įkomponuotas pastatas – tipinis tarpukario laikmečio pavyzdys, atspindintis to laikmečio architektūrines madas, politinę situaciją ir gyvenimo kokybę.