Lukiškių kalėjimas

XX a. pr. pastatyti kalėjimo pastatai anuomet buvo vadinami „modernia kalėjimo tvirtove“. Ilgą laiką veikęs kaip autonomiškas, aukšta tvora apjuostas pasaulis pačiame Vilniaus centre, Lukiškių kalėjimas – ne tik bausmės atlikimo, bet ir darbo, maldos ir sveikatos priežiūros funkcijas talpinęs kompleksas.

Pagal G. Trambickio parengtą techninį projektą buvo statomas terminuoto laisvės atėmimo bausmės kalėjimas, skirtas nuteistiesiems, tardymo kalėjimas – suimtiesiems, administracinis pastatas su butais kalėjimo viršininkui, prižiūrėtojams, aptarnaujantys ir ūkiniai pastatai bei mūrinė siena, juosianti visus pastatus. Kalėjimo pastatų išskirtinės „Y“ formos planas parinktas neatsitiktinai – toks išdėstymas apriboja galimybę susisiekti su kaliniais, kalinčiais gretimuose korpusuose.

Komplekso ikona – kalėjime esanti cerkvė yra pirmasis taškas, pasitinkantis įžengiančiuosius į kalėjimą. XIX a. buvo populiaru manyti, jog tokios erdvės gerina kalinių mentalinės būklę.

Lukiškių kalėjimas šiuo metu kuria naują istoriją. Pastatas šiuo metu yra atviras visuomenei, savo architektūrine išraiška bylojantis apie čia gyvavusį visai kitokį, uždarą, gyvenimą ir menantis dramatiškas žmonių istorijas.