Pastebime, kad \u0161iuolaikiniai miestai, kartu su juos formuojan\u010dia architekt\u016bra, spar\u010diai kinta. \u0160alia pra\u0117jusi\u0173 laikme\u010di\u0173 architekt\u016bros objekt\u0173, kurdami naujus dialogus, gimsta \u0161iuolaikiniais principais paremti projektai. Vilniaus architekt\u016bros scena taip pat nei\u0161vengiamai i\u0161gyvena virsm\u0105, ta\u010diau ne visus \u0161iuolaikinius k\u016brinius miestas ir jo \u017emon\u0117s noriai \u012fsileid\u017eia.<\/p>\n
Art\u0117jant atviros architekt\u016bros festivaliui \u201eOpen House Vilnius\u201c, apie \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros santykius mieste kalbam\u0117s su Nacionalin\u0117s premijos laureatu, architektu Rolandu Paleku. Pa\u0161nekovas svarsto, kuo nusikalto \u0161iuolaikin\u0117 architekt\u016bra, kad jos nenorima priimti? Akcentuodamas netik\u0117tas \u0161io laikme\u010dio architekt\u016bros vertybes, R. Palekas atskleid\u017eia, kokie elementai kuria darn\u0105 daugiasluoksniame mieste.<\/p>\n
Kaip gimsta \u012fvairialypis, gyvas miesto organizmas?<\/strong><\/p>\n Rolandas Palekas:<\/strong> Man atrodo, esminis elementas miesto formavimosi procese yra laikas. Miestas yra prisiminimai. Jei Elektr\u0117nuose u\u017eaug\u0119s \u017emogus ten patyr\u0117 pirm\u0105j\u0105 meil\u0119 ir buvo pirmajame pasimatyme, nors ir prie negra\u017eaus, pilko pastato, ta vieta jau \u012fstrigo jo atmintyje ir jis j\u0105 prisijaukino. Tam, kad naujai suformuotas miestas tapt\u0173 tikru, daugiasluoksniu organizmu, turi u\u017eaugti pirmoji jo gyventoj\u0173 karta.<\/p>\n Bandym\u0173 suplanuoti ir pastatyti miestus vienu pot\u0117piu yra buv\u0119 nema\u017eai, bet \u0161ie procesai i\u0161 principo yra pasmerkti nes\u0117kmei, nes jie i\u0161auga ne i\u0161 aplinkos, o yra nuleid\u017eiami i\u0161 vir\u0161aus. Lietuvoje taip pat turime toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 min\u0117ti Elektr\u0117nai, Visaginas buvo \u012fgyvendinti per labai trump\u0105 laik\u0105. \u017dinoma, \u017emon\u0117s ten gali gyventi, bet jie nesijau\u010dia gerai iki kol nepraeina ka\u017ekiek laiko ir nesusiformuoja gyventojams artimi sluoksniai. Be laiko faktoriaus ne\u012fmanoma sukurti nat\u016braliai \u201elaimingo\u201c miesto. Miestai, kuriuose jauti paslapt\u012f, gyl\u012f, sluoksnius, kinta pama\u017eu. Beje, Vilniuje tikrai galima tai pajusti.<\/p>\n Miestas \u2013 kaip sengir\u0117, kur vietoje supuvusi\u0173 ir nuvirtusi\u0173 med\u017ei\u0173, u\u017eauga nauja karta. Tokiose vietose flora ir fauna klesti.<\/p>\n Pa\u017evelgus pro lang\u0105 Vilniuje, galima pamatyti \u012fvairov\u0119. Tai b\u016bdinga gyvybingam miestui, nes gyvyb\u0117 gimsta i\u0161 skirtum\u0173. Mieste turi gyventi visi: \u017evirbliai, baland\u017eiai, \u0161unys, kat\u0117s, \u017emon\u0117s, seneliai, vaikai, chuliganai, grafitiorai<\/em>, drageriai<\/em>…<\/p>\n K\u0105 praranda dirbtinai sukurtas miestas ir jo gyventojai?<\/strong><\/p>\n Jie netenka \u017emogui labai artimos nat\u016bralios betvark\u0117s. Miestas tuo ir \u017eavus, kad geb\u0117damas lau\u017eyti taisykles, \u012fgyja daug atspalvi\u0173, \u012fvairov\u0117s. Architektas, kurdamas miest\u0105, \u017eaid\u017eia savo sugalvot\u0105 \u017eaidim\u0105 ir tikisi, kad sukurs g\u0117r\u012f, bet tai t\u0117ra jo vieno matymas. Dirbtinai suformuotiems miestams tr\u016bksta \u012fvairesnio m\u0105stymo iki tol, kol ten neapsigyvena \u017emon\u0117s ir nesulau\u017eo pirm\u0173j\u0173 taisykli\u0173. Jei nori b\u016bti pasteb\u0117tu, \u017eengti \u017eingsn\u012f pirmyn, progresuoti, turi sulau\u017eyti koki\u0105 nors taisykl\u0119. O sulau\u017eyta taisykl\u0117 yra \u201elaiminga\u201c taisykl\u0117, nes j\u0105 pakeis nauja \u2013 geresn\u0117.<\/p>\n Kokie Europos miestai jums atrodo \u201elaimingi\u201c, daugiasluoksniai?<\/strong><\/p>\n Pagalvoj\u0119s, suprantu, kad visi jie yra uostai: Genuja, Neapolis, Kopenhaga, Barselona, Amsterdamas… Matyt, buvimas \u0161alia j\u016bros \u012fveda dar kit\u0105 dimensij\u0105. Galb\u016bt nuo seno atvykstantys j\u016breiviai atne\u0161a \u012f miest\u0105 tos tr\u016bkstamos betvark\u0117s ir gyvyb\u0117s arba gyventoj\u0173 mentalitetas ka\u017ek\u0105 u\u017ekoduoja.<\/p>\n Kokie yra kertiniai miesto elementai?<\/strong><\/p>\n Jie nesikei\u010dia per am\u017eius. Svarbiausi miestui yra erdviniai elementai. Tai \u2013 gatv\u0117, aik\u0161t\u0117, kiemas, up\u0117 ar kitas vandens telkinys. Taip pat gyvenamasis namas, mokykla, sveikatos prie\u017ei\u016bros ta\u0161kas, ba\u017eny\u010dia, prekybos ir vie\u0161o maitinimo vieta, kapin\u0117s… Tik svarbu atskirti gatv\u0117s samprat\u0105 nuo kelio \u2013 keliai skirti susisiekimui, o gatv\u0117 yra vie\u0161oji erdv\u0117 \u017emon\u0117ms. Gatv\u0117je p\u0117s\u010diasis turi jaustis saugiai, net jei \u0161alia va\u017eiuoja automobiliai, bet jiems jokiu b\u016bdu neduodama pirmenyb\u0117. Viskas yra seniai i\u0161rasta, ta\u010diau problemos atsiranda tuomet, kai miesto formuotojai nesupranta ir neartikuliuoja \u0161i\u0173 paprast\u0173 erdvini\u0173 element\u0173.<\/p>\n Be to, reikia nepamir\u0161ti, kad i\u0161 esm\u0117s, miestas ir jo funkcijos tur\u0117t\u0173 tarnauti \u017emogui, o \u017emogus, suvokdamas savo pasirinkim\u0105 b\u016bti miestie\u010diu, taip pat ka\u017ek\u0105 duoda miestui. Tai tam tikri mainai.<\/p>\n Kokias klaidas Vilniaus miesto formavime pastebite?<\/strong><\/p>\n Vilnius daug kent\u0117jo, buvo apgriautas ir degintas, ta\u010diau jis vis dar geba vystytis savaime, o tai yra labai gerai. Vilniui reikt\u0173 vengti grie\u017et\u0173 taisykli\u0173, nes jis visais laikais nebuvo \u012fspraustas \u012f r\u0117mus, tarsi savaiminis, tampriai susietas su gamta. B\u0117da, kad m\u016bs\u0173 sostin\u0117je gatv\u0117 vis dar matoma, kaip automobili\u0173 kelias ir pirmenyb\u0117 atiduodama jiems, ne \u017emon\u0117ms. Geriausias pavyzdys \u2013 naujojo miesto centro a\u0161is \u2013 Konstitucijos prospektas. Tikriausiai buvo galima j\u012f formuoti kitaip, nes dabar jis skirtas tik automobiliams priva\u017eiuoti. Manau, tai \u2013 didel\u0117 netektis, nes \u017emon\u0117s neturi tikslo ten leisti laiko, vaik\u0161\u010dioti. Gal tai dar i\u0161taisoma?<\/p>\n Kitas Vilniui b\u016bdingas ligotas po\u017ei\u016bris \u2013 nauja statyba istorin\u0117je aplinkoje. Da\u017ena sprend\u017eian\u010di\u0173j\u0173 ir dalies visuomen\u0117s nuomon\u0117 deklaruoja, kad naujas pastato projektas senamiestyje ar \u0161alia istorini\u0173 objekt\u0173 turi atitikti neva buvusi\u0105 stilistik\u0105. Tarsi kitaip jis neder\u0117s. Pavyzd\u017eiui, kaip Valdov\u0173 r\u016bmai, kurie yra sukurti ne pagal turimus \u0161altinius, o pagal tam tikro laikme\u010dio mad\u0105. Mano supratimu, tai yra apsimetin\u0117jimas, noras b\u016bti ka\u017ekuo, kuo nesi. Jei pastatas projektuojamas ir statomas \u0161iandien, ne XIX a., privaloma naudoti \u0161iandienines statybos technologijas ir galimybes. \u0160iais laikais, d\u0117l technologin\u0117s pa\u017eangos, architektas gali u\u017etikrinti \u017emogui daugiau \u0161viesos ir geresn\u012f vaizd\u0105 pro lang\u0105. Kod\u0117l tuomet tuo nepasinaudoti ir nestatyti to didesnio lango?<\/p>\n Kaip pad\u0117ti \u0161iuolaikinei architekt\u016brai susikalb\u0117ti su miestu?<\/strong><\/p>\n Visais laikais atsirasdavo naujas revoliucinis stilius, keisdav\u0119s prie\u0161 tai buvus\u012f, kaip gotika, barokas, klasicizmas. Vilnius tuo ir \u017eavus, kad turi vis\u0173 \u0161i\u0173 laikme\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Ta\u010diau kod\u0117l \u0161iuolaikiniai architekt\u016briniai principai yra eliminuojami? Jie n\u0117ra nei geresni, nei blogesni \u2013 tiesiog atitinka laikmet\u012f. Pastato harmonij\u0105 su aplinka kuria ne stiliaus elementai, o mastelio, proporcij\u0173 ir tinkamai parinkt\u0173 med\u017eiag\u0173 santykis.<\/p>\n \u010cia v\u0117l tikt\u0173 pavyzdys i\u0161 gamtos. Vasar\u0105 ten girdime begal\u0119 fonini\u0173 gars\u0173: vandens teli\u016b\u0161kavim\u0105, v\u0117jo \u016b\u017eim\u0105, lap\u0173 \u0161iurenim\u0105. Visa tai sukuria malon\u0173 vientis\u0105 ton\u0105, ta\u010diau jei staiga ka\u017ekas sprogsta, tai i\u0161g\u0105sdina ir priver\u010dia kr\u016bptel\u0117ti. B\u016btent toki\u0173 sprogim\u0173 miesto formavime reik\u0117t\u0173 vengti, o visi kiti papildantys garsai gali b\u016bti patys \u012fvairiausi, jei tik jie pataiko \u012f bendr\u0105 tonacij\u0105.<\/p>\n \u0160iuolaikin\u0117 architekt\u016bra nebeturi ai\u0161ki\u0173 stiliaus r\u0117m\u0173, dogm\u0173 \u2013 kokios yra jos vertyb\u0117s?<\/strong><\/p>\n Jei \u0161iuolaikinis objektas gali b\u016bti panaudotas skirtingoms funkcijoms, yra lengvai i\u0161ardomas arba turi galimyb\u0119 kisti, \u0161iandien tai \u2013 pastato privalumai. Kei\u010diasi po\u017ei\u016bris \u012f architekt\u016bros ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 \u2013 visais laikais buvo savaime suprantama, kad statoma ilgam, tod\u0117l kuo patvaresn\u0117 med\u017eiaga, tuo buvo laikoma geresne. \u0160iandien patvari med\u017eiaga ne visada yra vertinga, nes j\u0105 sunku pakeisti, i\u0161ardyti. Kita \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros vertyb\u0117 yra ta, kad ji vis labiau atsigr\u0119\u017eia \u012f \u017emoni\u0173 realius kasdienius poreikius \u2013 vis labiau tampa ne puo\u0161ianti, bet \u012fveiksminanti.<\/p>\n \u2013 Kas sieja \u0161io laikme\u010dio architekt\u016bros objektus tarpusavyje?<\/strong><\/p>\n Kai 1960\u2013ais, 1970\u2013ais Vilniuje vienas po kito kilo tarybinio modernizmo k\u016briniai, V. E. \u010cekanausko, V. Br\u0117dikio, A. ir V. Nasvy\u010di\u0173, E. N. Bu\u010di\u016bt\u0117s, J. \u0160eiboko projektuoti objektai, jie atrod\u0117 gana skirtingi. Ta\u010diau pa\u017ei\u016br\u0117jus per laiko atstum\u0105, jie tarsi suart\u0117jo \u2013 kritikams aptarus t\u0105 laikmet\u012f ir sugrupavus jo rezultatus, \u0161ie pastatai tapo vieno periodo pavyzd\u017eiais. Pana\u0161ioje pad\u0117tyje esame \u0161iandien \u2013 dabartiniai pastatai dar nepra\u0117jo laiko distancijos, kad b\u016bt\u0173 sugrupuoti \u012f tam tikr\u0105 rei\u0161kin\u012f ir tokiu b\u016bdu suart\u0117t\u0173 vienas su kitu.<\/p>\n Kokia yra kokybi\u0161kos architekt\u016bros nauda miestui ir jo gyventojui?<\/strong><\/p>\n Kiekvienas naujas projektas mieste j\u012f pakei\u010dia \u2013 performuoja jo erdves, jud\u0117jimo takus, vaizdus. Kokybi\u0161ka architekt\u016bra mieste turi kurti naujas galimybes, jam duoti, bet ne atimti. Kitu atveju patenkinamas tik kliento poreikis, ta\u010diau prad\u017eioje klientas dar nesupranta, kad blogas projektas i\u0161 jo taip pat kai k\u0105 atima. Ilgoje perspektyvoje krinta sukurtos aplinkos vert\u0117, o jei ten gyvenantys \u017emon\u0117s jau\u010diasi nelaimingi, geru \u017eod\u017eiu tokio investuotojo taip pat nemini. Ta\u010diau, jei gyventojai, praeiviai ir kaimynai yra patenkinti naujo projekto darna su aplinka, tokio projekto ir investuotojo vert\u0117 tik kils.<\/p>\n Pagrindin\u0117 architekto atsakomyb\u0117 yra sugeb\u0117ti vienu metu \u017ei\u016br\u0117ti dviem akim \u2013 viena \u012f u\u017esakovo, kita \u012f miestie\u010dio poreik\u012f. Jei tai n\u0117ra kliento miegamasis, architektas visuomet turi socialin\u0119 atsakomyb\u0119 prie\u0161 kitus \u017emones, ne tik prie\u0161 t\u0105, kuris moka pinigus.<\/p>\n Kod\u0117l architekt\u016bros edukacija svarbi \u017emogui?<\/strong><\/p>\n M\u016bs\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 susideda i\u0161 keli\u0173 svarbi\u0173 dalyk\u0173: dvasini\u0173 ir ekonomini\u0173 aspekt\u0173 bei fizin\u0117s aplinkos. Visa, kas m\u016bs\u0173 aplinkoje sukurta \u017emogaus rankomis, gali b\u016bti vadinama architekt\u016bra. Tod\u0117l \u012fsigilinimas \u012f aplink\u0105, jos suvokimas bei kritika tiesiogiai prisideda prie m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s. Be to, daug k\u0105 aplink save kuriame patys, tod\u0117l bent kiek i\u0161manydami \u0161i\u0105 srit\u012f, kursime patogesn\u0119, esteti\u0161kesn\u0119 ir malonesn\u0119 aplink\u0105 sau. Tai pad\u0117s pamatyti, suprasti ir vertinti erdv\u0119.<\/p>\n Prie\u0161 pirkdamas didel\u012f, gra\u017e\u0173 fotel\u012f, \u017emogus kartais nesusim\u0105sto, ar \u0161is tilps jo gyvenamojoje erdv\u0117je. Ta\u010diau kartais tu\u0161\u010dia erdv\u0117, jos nei\u0161niekinimas daiktu yra didesn\u0117s vertyb\u0117s nei pats daiktas. Suvokus tokius pamatinius principus, bus lengviau kurti darnesn\u0119 aplink\u0105.<\/p>\n Savaime gra\u017ei\u0173 arba negra\u017ei\u0173 daikt\u0173, kaip min\u0117tas fotelis, n\u0117ra. Yra tik gra\u017e\u016bs arba negra\u017e\u016bs santykiai su aplinka: erdve, kitais objektais. Kaip ir \u017emoni\u0173 tarpusavio santykiuose \u2013 gerai jau\u010diam\u0117s tuomet, kai jie darn\u016bs.<\/p>\n Paruo\u0161\u0117 Urt\u0117 Karali\u016bt\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pastebime, kad \u0161iuolaikiniai miestai, kartu su juos formuojan\u010dia architekt\u016bra, spar\u010diai kinta. \u0160alia pra\u0117jusi\u0173 laikme\u010di\u0173 architekt\u016bros objekt\u0173, kurdami naujus dialogus, gimsta \u0161iuolaikiniais principais paremti projektai. Vilniaus architekt\u016bros scena taip pat nei\u0161vengiamai i\u0161gyvena virsm\u0105, ta\u010diau ne visus \u0161iuolaikinius k\u016brinius miestas ir jo \u017emon\u0117s noriai \u012fsileid\u017eia. Art\u0117jant atviros architekt\u016bros festivaliui \u201eOpen House Vilnius\u201c, apie \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros santykius mieste […]<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":1199,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1197","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-be-kategorijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1197","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1197"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1197\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1200,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1197\/revisions\/1200"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1199"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1197"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1197"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2018\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1197"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}