Viename interviu menininkas Gintaras Znamierovskis pasakoja, kaip su draugais specialiai sli\u016bkindavo \u012f Revoliucijos muziej\u0173 (dab. Nacionalin\u0117 Dail\u0117s Galerija) \u201edvasi\u0161kai prisisl\u0117gti\u201c. Buvo v\u0117lyvas sovietmetis, S\u0105j\u016bd\u017eio dar n\u0117 kvapo, o jauni nonkonformistai taip i\u0161bandydavo naujas li\u016bdesio ir ironijos formas. Monumental\u016bs pastatai ir ten eksponuojami artefaktai simbolizavo tai, ko jie nekent\u0117 labiausiai. Re\u017eim\u0105, ideologij\u0105, autoritetus. M\u016bras buvo sug\u0117r\u0119s vis\u0105 laikotarpio nuobudul\u012f. O geriausias b\u016bdas jam prie\u0161intis \u2013 juoktis i\u0161 jo. T\u0105 jie ir dar\u0117.<\/p>\n
<\/p>\n
Po keli\u0173 met\u0173 \u012fsisi\u016bbavo Dainuojanti revoliucija, i\u0161 \u0161alies i\u0161sine\u0161dino tankai, atk\u016br\u0117me Nepriklausomyb\u0119, o sovietiniai pastatai liko k\u016bpsoti peiza\u017ee. Tyl\u016bs ir \u0161alti, grub\u016bs ir brutal\u016bs. Man jie primena su\u017eeistus \u017ev\u0117ris, kurie ilgai ir skausmingai merd\u0117ja, nuolat apie save primindami: \u201ea\u0161 \u010dia \u2013 darykite su manimi k\u0105 nors\u201c. Tiesa, vieni pastatai buvo nu\u0161luoti nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Kiti virto betonin\u0117mis drob\u0117mis graffity <\/em>meistrams. Dar kitam \u012f kakt\u0105 buvo \u012fsriegtas kablys ir jis tapo \u201eKabliu\u201c.<\/p>\n <\/p>\n Ta\u010diau ne visi sovietme\u010dio namai buvo it bulv\u0117s mai\u0161e \u2013 vienodi. Tarp j\u0173 atsirasdavo i\u0161si\u0161ok\u0117li\u0173. I\u0161kritusi\u0173 i\u0161 konteksto, stebinusi\u0173 architekt\u016briniais sprendimais, kitoki\u0173. Daugelis j\u0173 i\u0161kilo 7-8 de\u0161. Architekt\u016briniais sprendimais jie transliavo juos projektavusi\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 laisv\u0119, fantazij\u0105 ir k\u016brybi\u0161kum\u0105. Neatitiko laikotarpio stereotip\u0173. Garsus pranc\u016bz\u0173 fotografas Fr\u00e9d\u00e9ricas Chaubinas, straipsnio herojus, \u0161iuos pastatus gra\u017eiai vadina \u201eekstravaganza<\/em>\u201c.\u00a0<\/strong><\/p>\n <\/p>\n V\u0117liau 90-ies toki\u0173 ekstravaganz\u0173<\/em> nuotraukas suguld\u0117 \u012f fotografij\u0173 album\u0105 CCCP (Cosmic Communist Constructions Photographed)<\/em>, kuris 2011 metais buvo i\u0161rinktas geriausia knyga apie architekt\u016br\u0105 presti\u017einiame meno knyg\u0173 ir film\u0173 festivalyje (Festival International du Livre d\u2019Art & du Film<\/em>) Perpinjane, Pranc\u016bzijoje. Lapkrit\u012f pasirod\u0117 ir albumo eBook<\/em> versija.<\/p>\n Vartydamas album\u0105 supratau, kad Fr\u00e9d\u00e9ricas Chaubinas apie sovietme\u010dio architekt\u016br\u0105 Vilniuje ar Druskininkuose gali papasakoti kur kas daugiau nei sostin\u0117s gyventojas ar druskininkietis, kiekvien\u0105 dien\u0105 zulinantis nam\u0173 pavir\u0161ius \u017evilgsniu. Sovietinis modernizmas yra pranc\u016bz\u0173 fotografo arkliukas. Nor\u0117damas daugiau su\u017einoti apie Baltijos \u0161ali\u0173 sovietin\u0119 architekt\u016br\u0105 ir tai, kas i\u0161 jos liko, para\u0161iau Chaubinui. Jis atsak\u0117. Bendravome elektroniniais lai\u0161kais.<\/p>\n Ra\u0161ytin\u012f pokalb\u012f prad\u0117jome nuo visuomen\u0117je gajos nuomon\u0117s, jog sovietiniais metais statyti pastatai yra tik nei\u0161vaizdus pilkas betonas, kuris neturi jokios estetin\u0117s vert\u0117s. Ra\u0161au Chaubinui, kad tokius \u017eod\u017eius da\u017enai i\u0161girstu i\u0161 visk\u0105 apibendrinti m\u0117gstan\u010di\u0173 savo bendraam\u017ei\u0173, kurie apakinti modernaus ir progresyvaus stiklinio Vilniaus vizijos.<\/p>\n Chaubinas sutinka: pinig\u0173 tr\u016bkumas bei praktiniai sumetimai sovietme\u010diu leido i\u0161kilti ne\u012fdomiems ir griozdi\u0161kiems pastatams, kuriuos miniu. Ta\u010diau jis nuramina. Pana\u0161i situacija klost\u0117si ir Vakar\u0173 Europoje. Dabar ten griaunami namai, kurie buvo statyti prie\u0161 ar tuo pa\u010diu laikotarpiu kaip ir daugelis sovietin\u0117s architekt\u016bros pavyzd\u017ei\u0173. Jis pritaria, kad daugelis sovietinio modernizmo pastat\u0173 Vilniuje, Rygoje ir Taline yra monumentai, kurie nekvie\u010dia praeivio \u012f dialog\u0105, o tik tvirtina j\u0117g\u0105 ir vald\u017ei\u0105. Tokius pastatus jis vadina monumentalia teologija<\/em>: privalai paklusti \u0161i\u0173 pastat\u0173 \u201ereligijai\u201c.<\/p>\n Ta\u010diau \u010dia pat priduria, kad globali ekonomika prad\u0117jo toki\u0105 pa\u010di\u0105 pompati\u0161k\u0173 pastat\u0173 statyb\u0105. Tik dabar j\u0105 vykdo brang\u016bs prek\u0117s \u017eenklai. Toki\u0173 plienini\u0173 dangorai\u017ei\u0173 pa\u016bnksm\u0117je praeiviui nebelieka nieko kito, tik \u201eg\u0117r\u0117tis\u201c architekt\u0173 \u201eu\u017emojais\u201c ir \u201e\u017eygdarbiais\u201c. Chaubino nuomone, \u0161i\u0173 dien\u0173 Vilniuje netr\u016bksta baisios architekt\u016bros. Ir ji buvo pastatyta nebe sovietiniais, bet Nepriklausomyb\u0117s laikais.<\/p>\n \u201ePavyzd\u017eiui?\u201c, \u2013 klausiu. \u201eNovotel<\/em> vie\u0161butis\u201c, \u2013 ra\u0161o Chaubinas. Fotografas j\u012f vadina Gedimino prospekto monstru, neturin\u010diu nieko bendra su sovietiniais laikais. Jo nuomone, 7-8 de\u0161. statyta Vilniaus architekt\u016bra, prie\u0161ingai, yra kaip niekad pagarbi vietai, kurioje stovi.<\/p>\n \u201eV\u0117lyvojo modernizmo pastatai, netgi pa\u010diame centre, i\u0161laiko harmonij\u0105 su aplinka, pagarb\u0105 su atsiveria\u010diu dangaus skliautu, kuris yra toks ypatingas Vilniuje. Pa\u017evelkite \u012f \u0160iuolaikinio meno centr\u0105. Arba t\u0105 nuostab\u0173, urbanisti\u0161kai sud\u0117tingoje vietoje i\u0161kilus\u012f pastat\u0105 Vilniaus ir Islandijos gatvi\u0173 sankry\u017eoje (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija \u2013 G. K.<\/em>). Jis tikrai nusipeln\u0117 restauracijos\u201c.<\/p>\n Papra\u0161au Chaubino \u012fvardinti jam did\u017eiausi\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f palikusius Baltijos \u0161ali\u0173 sovietinius pastatus-ekstravaganzas<\/em>. Jis atsiun\u010dia vienintel\u012f pavadinim\u0105 \u2013 \u201eLinnahall\u201c. Kad geriau pamaty\u010diau, kokio dyd\u017eio ir form\u0173 \u0161is pastatas, lai\u0161ke prisega nuotrauk\u0105. Pie\u0161tin\u012f maket\u0105. \u201eLinnahall\u201c \u2013 tai 1980 metais Taline pastatyta koncert\u0173 ir sporto sal\u0117, kuri\u0105 suprojektavo tuo metu vienas garsiausi\u0173 architekt\u0173 Soviet\u0173 S\u0105jungoje \u2013 Raine Karp.<\/p>\n \u201e\u0160is pastatas nepriklauso jokiai kategorijai. Jis siekia u\u017e modernizmo rib\u0173\u201c, \u2013 priduria Fr\u00e9d\u00e9ricas.<\/p>\n \u017di\u016briu \u012f \u201eLinahall\u201c, ir ji man primena futuristin\u0119 kosmin\u0119 stot\u012f. Neatsitiktinai \u201ekosmosas\u201c \u012fra\u0161ytas ir \u012f Fr\u00e9d\u00e9rico nuotrauk\u0173 albumo pavadinim\u0105. Pranc\u016bz\u0173 fotografas sako, kad paskutiniais Soviet\u0173 S\u0105jungos de\u0161imtme\u010diais kosmosas buvo u\u017evald\u0119s protus. Fantazijos apie j\u012f maitino abiej\u0173 pasauli\u0173 \u2013 tiek \u0161iapus, tiek anapus gele\u017ein\u0117s u\u017edangos \u2013 kult\u016br\u0105 ir ideologij\u0105. Architekt\u016br\u0105 taip pat.<\/p>\n Rygos oro uosto terminalas (pastatytas 1974 m.) ir televizijos bok\u0161tas (1979-1989 m.), administracinis ir sporto centras Raploje, Estija (1971 m.), sporto treniruo\u010di\u0173 centras Otep\u00e4\u00e4 mieste, Estija (1977 m.), Druskinink\u0173 fizioterapijos centras (1981 m.). Visi \u0161ie statiniai \u201epa\u017eym\u0117ti\u201c kosmosu. Jau nekalbant apie kai kuri\u0173 miest\u0173 gatvi\u0173 pavadinimus, nurodan\u010dius \u012f dangaus objektus. Puikiausias to pavyzdys \u2013 Karolini\u0161ki\u0173 rajonas, kurio kosminiai stoteli\u0173 pavadinimai \u0161iandien traukiasi i\u0161 m\u016bs\u0173 kalbos kaip \u0160agren\u0117s oda. Tai sukelia li\u016bdes\u012f.<\/p>\n \u201ePastatai yra tai praeities liudininkai. O tai, kas praeina, nat\u016bralu, kad sukelia melancholij\u0105. Atmetus sovietin\u0119 architekt\u016br\u0105 supant\u012f politin\u012f kontekst\u0105, telieka faktas, kad laikas praeina ir nieko n\u0117ra am\u017eina\u201c, \u2013 sako Chaubinas.<\/p>\n Fr\u00e9d\u00e9ricas ragina i\u0161saugoti arba restauruoti sovietinio laikotarpio statinius. Ragina neb\u016bti apakintiems politinio konteksto ar ideologini\u0173 prietar\u0173 ir \u012f daugel\u012f pastat\u0173 prad\u0117ti \u017evelgti objektyviu \u017evilgsniu.<\/p>\n \u201eLi\u016bdna, kad daug puiki\u0173 konstrukcij\u0173 buvo sunaikintos, apleistos. Pavyzd\u017eiui, nuostabi vaik\u0173 \u017eaidimo aik\u0161tel\u0117 Karolini\u0161k\u0117se, kuri stov\u0117jo kaip brangakmenis. O tai, kas buvo padaryta i\u0161 Druskinink\u0173 fizioterapijos centro (dabartinis Druskinink\u0173 vandens parkas \u2013 G. K.<\/em>), yra nepagarbios renovacijos pavyzdys. Vieta prarado savo siel\u0105\u201c.<\/p>\n Fr\u00e9d\u00e9ricas Chaubinas supranta, kad objektyviam \u017evilgsniui b\u016btina laiko distancija. Ta\u010diau pastebi, kad po truput\u012f sovietme\u010dio pastatai bunda i\u0161 b\u016bsenos, kuri\u0105 pats fotografas albume apib\u016bdino kaip skaistykl\u0105. O prie pabudimo, pasak jo, prisideda ir tokie renginiai kaip visame pasaulyje garsus architekt\u016bros festivalis \u201eOpen House\u201c ar \u012fvairios paveldo dienos.<\/p>\n Chaubinas teigia, kad pana\u0161\u016bs renginiai padeda suprasti, koki\u0105 turting\u0105 ir \u012fvairi\u0105 aplink\u0105 mums paliko istorija. Aplink\u0105, kuri \u0161iandien nebetur\u0117t\u0173 m\u016bs\u0173 dvasi\u0161kai prisl\u0117gti. Net jei patys to nor\u0117tume.<\/p>\n <\/p>\n APIE <\/em><\/strong>OPEN HOUSE VILNIUS<\/em><\/strong><\/p>\n Baland\u017eio 25-26 <\/em>dienomis Lietuvoje <\/em>pirm\u0105 kart\u0105 vyks atviros architekt\u016bros savaitgalis OPEN HOUSE VILNIUS. Jo metu duris atvers sostin\u0117s pastatai, kurie visuomenei \u012fprastai yra neprieinami arba sunkiai prieinami. <\/em><\/p>\n Pirmasis OPEN HOUSE buvo surengtas 1992 <\/em>metais Londone. Jo iniciator\u0117 – garsi architekt\u016bros kritik\u0117 Victoria Thornton. Ji nor\u0117jo \u201epriartinti\u201c \u0161iuolaikin\u0119 architekt\u016br\u0105 prie \u017emoni\u0173. Id\u0117ja i\u0161populiar\u0117jo ir \u0161iandien OPEN HOUSE organizuojami daugiau nei 20 pasaulio \u0161ali\u0173. Niujorkas, Barselona, Helsinkis, Stokholmas, Roma, Melburnas \u2013 tai dalis didmies\u010di\u0173, kuriuose kiekvienais metais miestie\u010diams suteikiama galimyb\u0117 patirti \u012fvairi\u0173 laikotarpi\u0173 architekt\u016br\u0105 i\u0161 arti.<\/em><\/p>\n OPEN HOUSE VILNIUS metu bus galima aplankyti daugiau nei <\/em>30 <\/em>architekt\u016bros objekt\u0173, pastatyt\u0173 pastatyt\u0173 XX a. antroje pus\u0117je ir <\/em>XXI a.<\/em> Vilnie\u010diai gal\u0117s u\u017eeiti \u012f Lietuvos Respublikos prokurat\u016br\u0173 administracin\u012f pastat\u0105, men\u0173 inkubatori\u0173 \u201eRupert\u201c, Santuok\u0173 r\u016bm\u0173 bei Lietuvos Nacionalinio dramos teatro u\u017ekulisius, pagrindin\u0119 \u201eSwedbank\u201c b\u016bstin\u0119, Kompozitori\u0173 s\u0105jungos pastat\u0105, <\/em>\u017dem\u0117s \u016bkio ekonomikos instituto ir skai\u010diavimo centro koridorius,<\/em> Mokslin\u0117s komunikacijos ir informacijos centr\u0105. Nemokamas ekskursijas po pastatus ves savanoriai ir architektai.<\/em><\/p>\n Festival\u012f lyd\u0117s koncertai, parodos, k\u016brybin\u0117s dirbtuv\u0117s, \u012fvair\u016bs edukaciniai renginiai. OPEN HOUSE VILNIUS organizuoja \u201eArchitekt\u016bros fondas\u201c.<\/em><\/p>\n <\/p>\n \u00a0Straipsnio autorius – Gediminas Kukta<\/strong><\/p>\n Straipsnis buvo i\u0161spausdintas \u017eurnale \u201eN-WIND\u201c<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Viename interviu menininkas Gintaras Znamierovskis pasakoja, kaip su draugais specialiai sli\u016bkindavo \u012f Revoliucijos muziej\u0173 (dab. Nacionalin\u0117 Dail\u0117s Galerija) \u201edvasi\u0161kai prisisl\u0117gti\u201c. Buvo v\u0117lyvas sovietmetis, S\u0105j\u016bd\u017eio dar n\u0117 kvapo, o jauni nonkonformistai taip i\u0161bandydavo naujas li\u016bdesio ir ironijos formas. Monumental\u016bs pastatai ir ten eksponuojami artefaktai simbolizavo tai, ko jie nekent\u0117 labiausiai. Re\u017eim\u0105, ideologij\u0105, autoritetus. M\u016bras buvo sug\u0117r\u0119s […]<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":356,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-351","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/351","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=351"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/351\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":808,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/351\/revisions\/808"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/356"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=351"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=351"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.openhousevilnius.lt\/2015\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=351"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}